Dainius Gaižauskas sako, kad Gabrielius ne tik įklimpo, bet ir kaip reikalas įmynė

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/gabr... 2020-04-20 17:58:00, skaitė 1041, komentavo 2

Dainius Gaižauskas sako, kad Gabrielius ne tik įklimpo, bet ir kaip reikalas įmynė

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad jis turi problemą – mane. Džiaugiuosi, jog jis jau viešai prisipažįsta, kad turi problemą – reiklius, siekiančius teisybės politikus, nes yra per daug ,,įklimpęs“ ir nebesugeba rasti logiškų pasiteisinimų, kodėl jam taip nepatinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir kiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kolegos, kurie kelia per daug klausimų „neliečiamųjų“ atstovui.

Jis išsisukinėja duoti paaiškinimus NSGK tyrime ir vengia atsakyti visuomenei į klausimus, kodėl pusantrų metų buvo slepiama informacija, ar įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija nebuvo manipuliuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Nepamirškime ir nutekintos informacijos fakto – VSD pradėjo tyrimą dėl NSGK nutekinto dokumento, kuris sudaro VSD tarnybos paslaptį bei galimai atskleidė pranešėjo anonimiškumą ir taip pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas. Tad konservatorių flangas pradėjo mėtyti pėdas, kurti dirbtinius skandalus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo juos neigiamai paveiksiančių aplinkybių.

Primenu, kad VSD jau aiškinasi dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo, po to, kai Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo ir apie tai raštu informavo NSGK. VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale ,,Delfi.lt“ publikuotame straipsnyje ,,Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją“ atskleidžiama VSD įslaptinta informacija. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.

VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę. Kodėl tam skiriu tiek daug dėmesio? Minėto dokumento nutekėjimas įrodo, kad komitete galimai dirba politikai, kurie pažeidinėja valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.

Su šiuo įstatymu visi NSGK nariai privalėjo susipažinti prieš gaudami leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Kyla pagrįstų abejonių, kad leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo politikai, neatitinkantys visų reikalavimų, nes leidimų negali gauti asmenys, kurie yra baudžiamųjų bylų procesų dalyviai ar turi ryšį su kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose. Paaiškėjusios faktinės aplinkybės leidžia įtarti, kad pildant anketas dirbti su įslaptinta informacija tokių aplinkybių galėjo nenurodyti Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas.

Juk viešai buvo skelbta, kad pastarieji buvo kviečiami liudyti baudžiamojoje byloje dėl savo ryšių su kaltinamaisiais, t. y. su „MG Baltic“ atstovais. G. Landsbergis pietavo ir neva derino konservatorių programą, o L. Kasčiūnas buvo šios baudžiamosios bylos proceso dalyvis ir privalėjo atskleisti savo įtartinus ryšius su šios bylos kaltinamaisiais ir pasiaiškinti, kokias jų užduotis vykdė.

Viename Lietuvos interneto portale pasirodžiusiame straipsnyje apie ,,MG Baltic“ baudžiamosios bylos procesą minima, kad remiantis teisėsaugos duomenimis, Laurynas Kasčiūnas 2015 metų pabaigoje kreipėsi į tuometę Seimo Pirmininko pavaduotoją Ireną Degutienę dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, kurias pateikė kaltinamuoju tapęs Šarūnas Gustainis.

Minėtame straipsnyje taip pat minima, kad tyrėjai yra įsitikinę, kad Vartojimo kreditų įstatymų pataisas Šarūnas Gustainis yra gavęs tiesiai iš Raimondo Kurlianskio, ir ši pataisa buvo naudinga greitųjų kreditų bendrovėms, nes buvo siūloma klientų nemokumo riziką tikrinti remiantis vien pačių klientų pateikiamais dokumentais. Teisme L. Kasčiūnas teigė, kad su R. Kurlianskiu yra susitikęs 6–7 kartus ir jam nekilo jokių įtarimų dėl R. Kurlianskio suinteresuotumo greitųjų kreditų klausimais, todėl ir sutikęs pasiteirauti dėl pataisos.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir siekiant maksimalaus skaidrumo NSGK darbe, būtina patikrinti informaciją, ar G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, t. y. ar sąžiningai užpildė klausimyną ir nenuslėpė informacijos ir taip nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimų nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, veiklą ir faktus turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, ar elgėsi sąžiningai, siekdami gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Jeigu šie du politikai yra nuslėpę minėtą informaciją, įstatyme aiškiai pasakyta, kad leidimai tokiems asmenims neišduodami.

Todėl manau, kad artimiausiu metu būtina užklausti dėl G. Landsbergio ir L. Kasčiūno  parodymų teisme. Gautą informaciją iš teismo perduoti VSD ir prašyti įvertinti, ar nebuvo nuslėpta informacija pildant anketą ir ar nebuvo pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Kol negauta informacija, taip pat būtina kreiptis į Seimą ir prašyti laikinai pakeisti NSGK sudėtį, siūlant komiteto narius G.  ir L. Kasčiūną pakeisti kitais opozicijos atstovais.

Nenustebsiu, kad po šio mano viešo laiško, opozicijos lyderis imsis dar didesnės šmeižto kampanijos mano atžvilgiu, tačiau aš nežadu tylėti, visuomenė turi žinoti, kokiais metodais dirba opozicija ir jos lyderis.

LRS inf.