Maskva, 1960 metai, raupų epidemijos grėsmės likvidavimas

Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/202... 2020-04-04 13:59:00, skaitė 1113, komentavo 16

Filmo siužeto pagrindas tikri 1959 m. pabaigos – 1960 m. pradžios įvykiai, kai supervalstybės Tarybų Sąjungos sostinė Maskva buvo per vieną žingsnį nuo raupų epidemijos. Mirtiną ligą iš Indijos atvežė garsus menininkas, du kartus Stalino premijos laureatas Aleksejus Kokorekinas. Tais metais mūsų TSRS ir Indija palaikė labai draugiškus santykius, ir menininkas į Indiją išvyko kūrybinėn komandiruotėn. Netrukus po grįžimo Kokorekinas mirė Botkino ligoninėje Maskvoje. O po kelių dienų kiti pacientai pradėjo mirti nuo tų pačių simptomų…

Gydytojai nustatė, kad menininkas mirė nuo sunkiausios ir labai užkrečiamos raupų formos. Diagnozė buvo nustatyta jau po mirties, todėl gydymo metu Kokorekinas nebuvo izoliuotas, o juk jis bendravo su daugybe žmonių …

Specialiųjų tarnybų (KGB ir Vidaus reikalų ministerija) darbujotojai įvykdė precedento neturinčią slaptą operaciją, kad išaiškinti visus asmenis, su kuriais kontaktavo miręs nuo raupų menininkas. Tarp jų buvo: reiso Delis – Maskva lėktuvo bendrakeleiviai, visi keleiviai, kurie naudojosi tuo pačiu Maskvos taksi automobiliu kaip ir Kokorekinas, Botkino ligoninės gydytojai ir pacientai bei visų šių žmonių artimieji. Jie visi buvo surasti ir patalpinti karantine, kad pavojinga liga neplistų. Nepaisant visų titaniškų KGB, VRM, medikų pastangų, maždaug trys dešimtys žmonių susirgo, o penki mirė. Aukų būtų buvę kur kas daugiau, jei ne tarybinės valstybės saugumo pajėgos, beveik mėnesį dirbusios be miego ir poilsio. Maža to, mirtinos grėsmės epogėjus vyko gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje, kai visa šalis šventė Naujuosius metus …

Taip pat filme pasakojama, kaip pažangiausios pasaulyje tarybinės medicinos mokslininkų dėka pavyko nugalėti raupus pirmiausia TSRS, o paskui ir visame pasaulyje.

Filme savo atsiminimais dalinasi tų įvykių tiesioginiai dalyviai: Valerija Kokorekina – dailininko A.A. Kokorekino dukra, Vladimiras Petrosianas – jo sūnus, Vladimiras Fedorovas – epidemiologas, medicinos mokslų kandidatas, Viktoras Zuevas – virusologas, medicinos mokslų daktaras, Levas Chodakevičius – epidemiologas, medicinos mokslų daktaras, Svetlana Marenikova – virusologė, medicinos mokslų daktaras, Donaldas Hendersonas – JTO Pasaulio sveikatos organizacijos raupų likvidavimo globalinės programos direktorius (1966–1977).