Korona virusas sukėlė katastrofą Pribaltikoje

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-19 11:10:00, skaitė 1499, komentavo 63

Europos ekspertai tvirtina, kad Rytų Europos šalių laukia stipriausias  smūgis nuo pasaulinės 2008–2009 m. krizės. Periferinius rytinius ES regionus, įskaitant Pribaltiką, koronaviruso “epidemija” kliudys labiausiai iš visų.

Koronavirusas tapo galingiausiu krizinių tendencijų katalizatoriumi Pribaltikos šalyse: jis smogė visiems pagrindams, kurie sudarė potarybinį Estijos, Latvijos ir Lietuvos egzistavimo modelį. Galimi nuostoliai yra tokie dideli, kad Pribaltikos šalys gali neatlaikyti skausminio šoko.

„Koronavirusas viską pakeitė. Mūsų pirminės prognozės jau seniai tapo makulatūra. Vadinamasis pesimistinis („atšiaurus“) scenarijus dabar yra greičiau optimistinis “, - teigiama Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto (WIIW) pranešime spaudai apie prognozes.

Dėl "pasaulinės" koronaviruso "pandemijos" Rytų Europos šalys patirs aštrią sisteminę krizę, panašią į tą, kokia buvo 2008–2009 m., o Pribaltikos šalys gali jau neatsigauti po šios krizės.

„Atsižvelgiant į didelio neapibrėžtumo lygį, naujos WIIW prognozės 23 Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalims sudaro keturių koronaviruso poveikio ekonomikai scenarijų rinkinį, įskaitant “bazinį” vystymosi scenarijų iki koronaviruso, „neblogą“(geriausiu atveju),„vidutinį “ ir „sunkų“ (blogiausias scenarijus). Atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius, blogiausias scenarijus tampa labiausiai tikėtinas. Apskritai pagal „sunkų“ scenarijų regiono augimas šiais metais bus 1,1%, o tai daro šiuos metus blogiausiais regionui nuo pasaulinės finansų krizės laikų.

„Sunkus“ scenarijus numato, kad krizės plitimas gali būti sustabdytas iki 2020 m. vidurio ir kad didžiausios pasaulio ekonomikos imsis svarbių suderintų politinių priemonių. Jei nebus įvykdyta viena iš šių sąlygų, arba abi, tada ekonominės pasekmės bus dar daugiau neigiamos ir ilgalaikės “, - rašo Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų institutas.

Kyla logiškas klausimas: kodėl koronavirusinės infekcijos epicentras yra Italija ir Ispanija, o blogiausius scenarijus piešia Rytų Europai ? Beje, tai nėra pirmas kartas. 2008 m. pasaulinė ekonomikos krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o labiausiai pasaulyje nuo jos nukentėjo Latvija. Ne ką mažiau jos ir kiti „baltijos tigrai” ar seserys“.

Ankstesnė krizė sugriovė „baltijos tigrų“ mitą, parodantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominę pseudogalią, kurių potarybinė „sėkmės istorija“ buvo pastatyta iš niekuo nepagrįstų finansinių „burbulų“.

Krizė kilusi dėl koronaviruso visiškai paverčia nuliu visą potarybinį Pribaltikos šalių vystymosi modelį, sugriaudama visas sudedamasias iš kurių šis modelis ir sudarytas.

Ekonominėje srityje Lietuvos, Latvijos ir Estijos „okupacijos palikimo“ atsisakymas ir „europietiškas pasirinkimas“  reiškė revoliucinį ekonomikos struktūros pertvarkymą, kurios 60% tarybiniu laikotarpiu buvo pramonė. Buvo nuspręsta jos atsisakyti ir eiti į postindustrinę visuomenę, dėl kurios buvo sunaikinti „tarybiniai monstrai“ - pramonės epochos fabrikai ir gamyklos.

Šimtai įmonių visose Pribaltikos šalyse buvo prichvatizuotos, suskaidytos, sunaikintos ir atiduotos į metalo laužą. Jų vietą užėmė paslaugų sektorius, kurio dalis ekonomikoje išaugo iki tų pačių 60 procentų.

Nepaprastosios padėties metu dėl koronaviruso pirmiausia žūsta ekonomiką formuojantis Pribaltikos paslaugų sektorius.

Pirmiausia smūgį patyrė ne šiaip tik paslaugos, bet tos smulkios, mažai mokslo pasiekimų reikalaujančios ir ne intelektinės paslaugos, kuriose specializuotis pasirinko Pribaltikos šalys dešimtame dešimtmetyje. Kavinės ir restoranai uždaryti, turizmas draudžiamas, iš parduotuvių dirba tik maisto ir vaistinės.

Kitos Pribaltikos ekonomikos sudedamosios dalys yra žemės ūkis ir tranzitas. Pastarasis Latvijoje ir Estijoje jau yra krizėje dėl Rusijos krovinių netekties. Dėl europinės ir, tikriausiai, pasaulinės ekonomikos krizės, kurią skatina koronavirusas, sumažės ir ne Rusijos krovinių srautas.

Pastaraisiais metais žemės ūkis Pribaltikos šalyse susilpnėjo dėl sankcijų karo su Rusija ir buvo dirbtinai palaikomas - daugiausia  subsidijų ūkininkams iš Briuselio dėka.

Esant naujai situacijai, Jevrosojūzas radikaliai nupjaus subsidijas žemės ūkio ir infrastruktūros projektams Pribaltikos šalyse; numanomas  ES šalių ekonominių nuostolių dėl pandemijos mastas yra toks, kad neatmetama galimybė visiškai nutraukti subsidijas Rytų Europai.

Tuo pačiu europinės subsidijos - yra dar vienas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominio modelio pagrindas. Tuomet, kada  koronaviruso istorija dar tik skleidėsi Kinijoje, Vakarų europiečiai ketino jas tik sumažinti. Dabar, kada koronavirusas - tai jau pirmiausia ne apie Kiniją, o apie Europą, ir tarp kitko konkrečiai apie Vakarų Europą, subsidijas išėjimui iš BRELL (energetinis žiedas Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva), „Rail Baltika“ geležinkeliui ir panašioms Pribaltikos "pablaškėms"  gali ne tik kad apkarpyti, bet ir užraukti visiškai 100%.

Pribaltikos respublikų „sėkmės istorija“, apie kurią dar iki visai neseniai atkakliai tvirtino liberastiniai ekonomistai, buvo sudaryta iš puikių makroekonominių rodiklių pasiektų maksimaliai taupant socialines išlaidas. Socialinė infrastruktūra buvo paskelbta dar vienu „okupacijos palikimu“, kuris turėtų būti kuo labiau „optimizuotas“.

Todėl socialinė sfera Pribaltikos šalyse metai iš metų traukėsi kaip šangreninė oda. Tame tarpe - ir sveikatos apsaugos sektorius.

Ligoninės, felčerių punktai ir gimdymo namai buvo uždarinėjami, gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai masiškai emigravo, jauni specialistai mokėsi tik tam, kad išvykti į Vakarus iškart tik gavus medicininio išsilavinimo diplomą.

Oficialūs Vilnius, Ryga ir Talinas išdidžiai pateikinėjo BVP augimo tempus didesnius nei vidutiniai europietiški, tačiau gėdingai nutylėdavo apie pačią blogiausią ES socialinę statistiką, kuri ėjo ranka rankon su šiuo rekordiniu augimu, apie pačias mažiausias socialinės apsaugos išlaidas Europoje, remiant labiausiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes,  apie medicinos vystymą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai nuo šios „sėkmės istorijos“ bėgo pačioje makroekonominių rodiklių augimo viršūnėje, kuo nuodijo pergalingas Pribaltikos šalių vadovų ataskaitas. Galų gale jie taip ir nesugebėjo paaiškinti masinės gyventojų emigracijos esant tokioms puikioms sąlygomis, kada kiekvienais metais gyventi tampa vis geriau ir smagiau.

Taigi kuo ilgiau tęsėsi „sėkmės istorija“, tuo daugiau jaunų darbingų darbuotojų emigravo iš Pribaltikos šalių. Liko neįgalūs pensininkai, jų dalis gyventojų struktūroje pavojingai išaugo,  o Pribaltikai naujojo dešimtmečio pradžioje pradėjo ryškėti pensinio aprūpinimo sistemos kolapsas. 

Dabar visi neigiami veiksniai prieš laiką suėjo į vieną tašką.

Pribaltika  sutinka koronavirusą turėdama „optimizuotą“ socialinę infrastruktūrą, neproporcingai didelę senų žmonių dalį tarp gyventojų (o naujausia infekcija yra pavojingiausia jiems), su uždarytu karantinui paslaugų sektoriumi, beveik be gebančios palaikyti ekonomiką stambios gamybos, bet užtat su perspektyva netekti visų ES subsidijų.

Tai yra potarybinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos egzistavimo modelio visiškas krachas. Skausminis šokas bus toks stiprus, kad Pribaltikos šalys gali jo ir neišgyventi.