Vis daugiau sąmoningų piliečių jungiasi prie visuomeninio Žmonių partijos sąjūdžio

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/vis-da... 2020-03-11 07:24:00, skaitė 656, komentavo 7

Vis daugiau sąmoningų piliečių jungiasi prie visuomeninio Žmonių partijos sąjūdžio

Visuomeninis Žmonių partijos sąjūdis įgauna pagreitį, kyla vis didesnė pasipriešinimo banga – Baltarusijos atominė elektrinė neturi teisės pradėti savo veiklos.

Šiuo metu savo parašą po peticijos tekstu prieš Baltarusijos atominę padėjo beveik penki su puse tūkstančių žmonių. Iki balandžio 20 d. reikia surinkti 100 tūkstančių parašų ir atominės jėgainės likimas bus nuspręstas.

Šį kartą pasirašyti peticiją prieš šį atominį monstrą ragina nepriklausomo Žmonių partijos portalo analizių analitikas, šviesuomenės atstovas Andrius Užkalnis.

Su peticijos tekstu lietuvių kalba galima susipažinti čia (pasirašyti peticiją galima ČIA):

Peticija Europos Parlamentui

Dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės (PIRMOJO reaktoriaus) sustabdymo, ŠIOJE elektrinėje pagamintos ELEKTROS energijos importo į ES AR asocijuotąsias šalis uždraudimo ir Baltijos valstybių elektros tinklų SINCHRONIZACIJOS su Kontinentinės Europos Tinklu PASPARTINIMO

Kadangi

• akivaizdu, jog didelis nesaugių atominių elektrinių pavojus kaimyninėse šalyse nesibaigia ties ES sienomis, kurios nestabdo sklindančių radioaktyvių branduolinių dalelių, ir todėl ES kartu su kaimyninėmis šalimis turi sustiprinti visas įmanomas pastangas, kad pagerintų branduolinės saugos sistemą tiek ES, tiek tarptautiniu mastu. ES ragina visas ES kaimynines šalis visapusiškai užtikrinti saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris leis visapusiškai įvertinti riziką ir saugą, ir kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų atliekamas kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje tiek esamoms, tiek planuojamoms statyti elektrinėms. Visos ES kaimyninės šalys turėtų dalyvauti rengiant nacionalinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES tarpusavio vertinimo ataskaitas ir laikytis jų rekomendacijų, nes tai paskatins nuolat gerinti aukščiausio lygio branduolinę saugą trečiosiose šalyse;
• ES pabrėžia tarpvalstybinių aplinkos apsaugos klausimų svarbą valstybėms narėms ir šalims partnerėms, ypač atliekant poveikio aplinkai vertinimus tarpvalstybiniame kontekste, įskaitant branduolinę saugą, laikantis atitinkamų tarptautinių standartų ir konvencijų, ypač JT EEK Espo, Orhuso ir Vandenų konvencijų, ir surengus tinkamas viešąsias konsultacijas;
• atsižvelgiant į didėjančią vidaus ir išorės energijos rinkų sąsają, ES peržiūrės veiksmus, susijusius su ES išorės energetikos politika, įskaitant poreikį užtikrinti vienodas sąlygas trečiųjų šalių energijos gamintojams ir branduolinę saugą ES kaimynystėje. ES pabrėžia, kad reikia sukurti vienodas sąlygas Europos elektros energijos gamintojams, siekiant užtikrinti konkurencingumą, kartu laikantis Sąjungos energetikos ir žaliojo kurso klimato tikslų trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu, ypač jeigu energija gaminama aiškiai nesaugioje branduolinėje elektrinėje;
• 2016 m. buvo surinkta daugiau nei 65 000 Lietuvos piliečių parašų, remiančių iniciatyvą, kuria siekiama sustabdyti nesaugią Baltarusijos (Astravo) atominę elektrinę (AE) ir uždrausti parduoti joje pagamintą elektros energiją;
• Baltarusiją, Ukrainą, Lietuvą ir dideles Europos teritorijas jau anksčiau stipriai paveikė Černobylio atominės elektrinės (turėjusios keturis reaktorius, kurių pajėgumas 4000 MW) katastrofa, o dabar „Rosatom“ stato Astravo AE (keturis reaktorius, kurių numatytas bendras pajėgumas – 4800 MW), daug arčiau Europos Sąjungos, ir iš tikrųjų, prie pat jos sienos;
• Baltarusijos branduolinės saugos reguliavimo institucija nėra visiškai ir instituciškai nepriklausoma. Baltarusija ES branduolinės saugos institucijų atliktų Astravo AE streso testų rekomendacijas privalo įgyvendinti visa apimtimi iki jėgainės paleidimo veikti;
• Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, kad iki 2050 m. ES taptų neutrali klimato požiūriu, ir 2019 m. gruodžio 12 d. aiškiai pareiškė, kad trečiųjų šalių įmonės turi laikytis aukščiausių tarptautinių aplinkos apsaugos ir saugumo standartų;
• šiuo metu vykstančiai Astravo AE statybai ir elektros tinklo plėtrai tiesiogiai vadovauja ir jas remia Rusija ir Kinija ir todėl jomis siekia plėsti šių nedemokratiškų valstybių geopolitinę įtaką Europos Sąjungoje, kad neigiamai paveiktų ES energijos rinkos sanglaudą, o ilgainiui pakenktų Europos Komisijos nustatytiems Europos žaliojo kurso tikslams;
• 2017 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pareiškė, kad Astravo atominis projektas nėra vien Lietuvos ir kaimyninės šalies dvišalis klausimas, o Europos reikalas, ir kad jis visiškai solidarizuojasi su Lietuva, ir šiuo reikalu bus atidžiai domimasi,

mes raginame Europos Parlamentą imtis skubių priemonių ir kreiptis į Europos Komisiją ir Tarybą ir:

• priimti rezoliuciją, kurioje būtų nurodyta, kad Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės (pirmojo reaktoriaus) statybos metu buvo padaryta daug pažeidimų ir pastebėta daugybė trūkumų. Nebuvo laikomasi tarptautinių branduolinės saugos standartų, padaryta rimtų saugos pažeidimų ir užfiksuota didelių incidentų. Didžiausias Astravo atominės elektrinės projekto vystymo pažeidimas – tai netinkamos statybos vietos parinkimas. Astravo atominės elektrinės statybos padariniai turėtų pražūtingą poveikį didžiosios Europos dalies žmonių sveikatai ir saugai. Rusijos korporacija „Rosatom“ Astravo atominę elektrinę (pirmąjį reaktorių) stato tik už 20 km nuo Lietuvos sienos ir vos 45 km nuo kaimyninės šalies (Lietuvos) sostinės Vilniaus, nepaisant to, kad po Fukušimos branduolinės nelaimės TATENA paskelbė rekomendacijas nestatyti atominių elektrinių mažesniu nei 100 km spinduliu nuo didelių gyventojų koncentracijos vietų ir didesnių miestų (Minskas nuo Astravo yra nutolęs 131 km atstumu, Ryga – 285 km, Varšuva – 422 km, Talinas – 542 km, Kijevas – 557 km, Helsinkis – 621 km, Stokholmas – 709 km, Kopenhaga – 858 km, Berlynas – 860 km, Praha – 930, Viena – 974 km, o Vilnius – tik 45 km atstumu!). Nuo 2009 m. visos kompetentingos tarptautinės organizacijos, įskaitant Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), Branduolinės saugos ir Espo konvencijas, Orhuso ir Helsinkio vandens konvencijas, Europos Sąjungą, Europos Tarybą ir Europos branduolinės saugos organizaciją (WENRA, ENSREG), Jungtines Tautas ir kitas organizacijas, jau išreiškė susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) Baltarusijoje atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tarpusavio vertinimo ataskaitoje (kurią ENSREG priėmė 2018 m. liepos 2 d.) nurodyta daug rimtų trūkumų;
• primygtinai raginti Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo atominei elektrinei (pirmajam reaktoriui), kurią „Rosatom“ stato netinkamoje vietoje (pasienyje su Europos Sąjunga ir visai netoli Lietuvos sostinės Vilniaus). Jei Baltarusijos valdžios institucijos ir „Rosatom“ nuspręstų toliau statyti antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį reaktorius, Europos Sąjunga turėtų reikalauti juos perkelti į kitą vietą (pirmasis reaktorius turėtų būti uždarytas arba, blogiausiu atveju, taip pat perkeltas į kitą vietą);
• paraginti Europos Komisiją ir Tarybą išreikšti visišką solidarumą su Lietuva, kuri paskelbė, kad Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir priėmė įstatymus, draudžiančius importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Astravo AE (pirmasis reaktorius). ES (ir asocijuotosios regiono šalys) neturėtų prekiauti elektros energija, pagaminta nesaugiose branduolinėse elektrinėse, keliančiose grėsmę bent vienos iš ES valstybių narių išlikimui. Raginame Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą priimti atitinkamus ES teisės aktus šioje srityje;
• paraginti Europos Komisiją, Europos Sąjungos Tarybą, asocijuotąsias šalis ir strateginius Europos Sąjungos partnerius apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas „Rosatom“ ir kitoms įmonėms, atsakingoms už Astravo AE statybą ir prekybą šioje elektrinėje pagaminta elektros energija, jei pirmiau minėti reikalavimai nebus įvykdyti. Todėl Europos Sąjungos santykių su Baltarusija ateitis turėtų priklausyti nuo Baltarusijos valdžios institucijų pasirengimo patenkinti šiuos reikalavimus.
• Paspartinti ir ne vėliau kaip 2025 m. užbaigti Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu procesą. Tai padidintų Europos Sąjungos energetinį saugumą ir sumažintų Baltijos valstybių priklausomybę nuo energijos išteklių iš Rusijos. Baltijos valstybės nebus visiškai nepriklausomos, kol jų elektros energijos tinklai nebus sinchronizuoti su Kontinentinės Europos tinklais ir liks prijungti prie Baltijos valstybes apimančios IPS/UPS sistemos, taip paliekant Rusijai politinio kišimosi galimybę. Rusijos branduolinė pramonė Europoje naudojama kaip priemonė, padedanti Rusijai įgyvendinti jos geopolitinę darbotvarkę ir kurti naujas, taip pat ir hibridines, grėsmes, stiprinti jos įtaką ir įvesti savas taisykles.