Latvija: Vienpusis solidarumas

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/06/latv... 2015-06-11 08:31:54, skaitė 3550, komentavo 0

Latvija: Vienpusis solidarumas

Dar pereitais metais buvo rimtų užuominų į tai, kad šprotų gamintojai turi skaitytis su stambiausios realizavimo rinkos uždarymu. Po birželio 4-osios, kada tai įvyko oficialiai, tik naivuoliai gali tikėti paaiškinimu, jog kalta šprotų kokybė, kaip tvirtina rusai, o ne politika.

Bausmė Latvijai už prezidentavimą Europos Sąjungoje ir už sankcijų prieš Rusiją palaikymą – žuvies perdirbėjų atšakos ir šprotų gamintojų sunaikinimas. Būtina priminti, jog į Rusiją latvių žuvies pramonininkai eksportavo maždaug 50% savo produkcijos, bendrai sumai 100 milijonų eurų į metus. Šprotus Latvijoje gamina apie 20 įmonių.

Ką tai reiškia Latvijai – keletas tūkstančių sezoninių ir pastovių bedarbių, daugelis iš kurių jau ruošiasi pirkti bilietą išvažiuoti iš respublikos, – į vieną pusę. Žuvies perdirbimas – tai tik pramonės atšakos dalis: tam, kad dėžutės su šprotais atsidurtų parduotuvėje, būtina pagaminti pakuotę, pasirūpinti transporto logistika. Tokiu atveju be darbo lieka ne tik žuvies perdirbėjai, tačiau ir tos pagalbinės pramonės įmonės atšakoje. Visumoje, smūgis valstybės ekonomikai gali būti triuškinantis.

Ar suvokia tą Latvijos vyriausybė? Taip, suvokia. Žemės ūkio ministras Janis Duklavs žada skelbti pavojų – informuoti Europos Komisiją, galbūt, inicijuoti kažkokias mokestines lengvatas žuvies pramonininkams. Atrodo, pagalba žuvies pramonei bus panaši į tą, kurią gavo pieno gamintojai.

Jeigu taip, tai to mažai – pienininkai jau seniai kalba apie sugriautą ūkio atšaką. „Iš Europos jokios pagalbos nebus, kadangi ne kartą buvo nurodyta, jog gamintojai turėjo atsižvelgti ir turėti omenyje Rusijos rinkos nestabilumą“, – pažymėjo Duklavs. Pats ministras supranta, jog pasakos apie solidarumą ir viską suprantančią Europą pasibaigė.

Latvija ekonominiame kare tarp Rusijos ir Europos Sąjungos turi būti tik patrankų mėsa.

Ir solidarumas čia pasireiškia vienpusiškai – kalbant apie pabėgėlių priėmimą Latvija turi būti solidari, tačiau solidariais su mumis neprivalo būti niekas.

Tokioje situacijoje kyla tik vienas klausimas: ar galima buvo nukreipti Latvijos užsienio politiką taip, kad Rusijos smūgiai nebūtų tokie skausmingi? Darau prielaidą, jog žuvies perdirbėjai ir šprotų gamintojai pasakys: kalti Latvijos valdininkai, paleidę savo liežuvius su sava retorika rusų agresijos klausimais.

Tačiau, tikėtina, jog embargas šprotams būtų buvęs įvestas ir tuo atveju, jei visi oficialūs Latvijos asmenys būtų tylėję, lyg vandens į burną prisėmę. Beje, kiekvienas embargas turi savo pradžią ir, tikėkimės, – pabaigą. Kaip greit ji ateis – tai priklausys nuo tikslingos ir protingos politikos. Pats didžiausias iššūkis Latvijos vadovybei – pasiekti embargo atšaukimo iki tol, kol žuvies perdirbimo atšaka išleis dvasią, o tūkstančiai atleistų darbuotojų įsigys bilietą į užsienį.. į vieną pusę.

Būtinos rimtos valstybės priemonės palaikant šprotų gamintojus, ir mokesčių lengvatų čia nepakaks. Gali būti, jog reikia vykdyti strateginius užpirkimus, kad padėti 20, praradusių pajamas įmonių. Kodėl nenupirkus šprotų ir nenukreipus jų į ukrainiečių kariuomenės palaikymą produktais sritį? Tai taptų simetrišku atsaku į rusų embargą. Jei valstybė rado dešimtis milijonų €urų, kad užkasti juos gudrono prūduose, ir šimtus milijonų €urų prezidentavimui ES, tai suras pinigus ir žuvies produkcijos gamintojams.

Taip pat norėtųsi tikėtis, jog valstybė rimtai pagalvojo apie marketingo kompanijas palaikančias šprotų gamintojus. Pirmiausia reikėtų kviesti Latvijos gyventojus pirkti ir valgyti šprotus. Socialiniuose tinkluose tokia kampanija vyksta pilna eiga – kiekvienai šeimai po indelį šprotų į savaitę (arba į dieną). Sakysite – naivu. Gali būti, tačiau veiksminga – tai irgi patriotizmas.

Valstybės apmokėtos marketingo kampanijos reikalingos ir užsienyje. Kinijos rinka vertinama kaip potenciali rusiškos rinkos pamaina, todėl mažoka vienos parodos Šanchajuje, kur indeliai su mūsų šprotais atrodė gerai. Galų gale, kaimyninių skandinaviškų šalių gyventojai gali išreikšti solidarumą su Latvija ir valgyti šprotus, jeigu tik papasakoti jiems, koks tai skanus produktas.

O jeigu Rusija atšauks embargą šprotams po trijų mėnesių? Puiku. Bet visos aukščiau išvardintos priemonės galėtų pademonstruoti, jog Latvijos vadovybė nestovi su ištiestą ranką Europos užkampiuose, o sugeba apginti savo šalies gyventojus ir dirbančiuosius.

nra.lv