Komentaras: "Valdantiesiems tenka rinktis: nuosekli kova su girtavimu ar kapituliacija prieš stipraus alaus lobistus?"

Autorius: Rasa Bagdonienė | UAB "Market Smart" Šaltinis: https://minfo.lt/lietuva/strai... 2018-11-15 09:44:07, skaitė 34, komentavo 0

Komentaras:

Seimas rengiasi toliau svarstyti alkoholio ribojimo priemones, apie kurias rinkimų kampanijos metu ypač garsiai deklaravo Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos atstovai. Užduotis valdantiesiems bus nelengva: teks rinktis tarp nuoseklių žingsnių riboti šį kartą stipraus alaus prieinamumą, mažinant tarą ir atsisakant liaudyje vadinamų „bambalių" ar kapituliuoti prieš pagrindinį elektoratą: mažesnį išsilavinimą turinčius, dažnai niekur nedirbančius, kaimo vietovėse gyvenančius 45+ metų vyrus, anot VU atlikot Alkoholio vartojimo tyrimo - tipinius stipraus alaus vartotojus.

Problema aktuali, pirmiausia, savo socialiniu aspektu, apie kurį mažai kalbame kovos su alkoholizmu kontekste. Dabartinio Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos suburta Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija teikė dramatiškus skaičius, kad bent kartą per metus nuo 50 iki 80 proc. žmonių patiria vienokią ar kitokią žalą dėl kito asmens girtumo. Nuo alkoholio apsvaigę asmenys įvykdo 75 proc. viso smurto artimoje aplinkoje ir viešosiose vietose, o nužudymų atveju ši dalis yra dar didesnė.

Seimo narių apsisprendimą nenuolaidžiauti „bambalių" lobistams turėtų palengvinti skaičiai, kuriuos matome praėjus keliems mėnesiams po pirmųjų alkoholio ribojimo sprendimų.

Rinkos tyrimų agentūros „Nielsen" duomenys iš prekybos vietų bei Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) duomenys apie akcizų iš alkoholio pardavimų surinkimą rodo, kad yra tam tikras pozityvus pokytis.

Lyginant 2018 m. 1 - 9 mėn. duomenis su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, vynų ir fermentuotų gėrimų sumažėjo 16,4%, o spirituotų vynų sumažėjo daugiausiai – net 58,6 %. Stiprių alkoholinių gėrimų sumažėjo 9,9%, o alaus mažiausiai – tik 8,5%.

Grįžkime prie daugiausiai išgeriančio individo portreto, kurį atskleidė VU Ekonomikos fakulteto mokslininkų vykdytas reprezentatyvus tyrimas: tai kaimo vietovėse gyvenantis 45+ amžiaus vyras, niekur nedirbantis, neturintis išsilavinimo. „Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas" buvo atliktas 2016 m. ir 2017m lapkričio - gruodžio mėn. Toks geriantis vyras, kaip rodo mokslininkų atlikta analizė, vartoja spirituotą vyną ir/ar stiprų, 6 ir daugiau alkoholio laipsnių turintį alų.

Priimti sprendimai riboti spirituoto vyno vartojimą ir sumažinti jo tarą, panašu, duoda gerą rezultatą, šis gėrimas tapo nepatrauklus tokiam vartotojui. Bet kodėl jam vis dar paliktas stiprus alus? Kad apsimoka piktnaudžiauti pigiu ir lengvai prieinamu stipriuoju alumi didelėse pakuotėse rodo „Nielsen" duomenys iš kaimo vietovių parduotuvių: 2018 m. 1 - 8 mėn jo nupirkta tik 8% mažiau nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Jei dar palygintume verte, tai stipraus alaus pardavimai kaimo vietovėse sumažėjo mažiau nei 1%. Akivaizdu, kad pinigų kiekis skirtas stipraus alaus įsigijimui ir vartojimui nesikeičia ar net auga, jei įvertinsime kaimo neigiamus demografinius rodiklius.

Nežiūrint to, iki šiol iniciatyva riboti „bambalinių" gėrimų prekybą nesulaukia pritarimo. Ar tai stipraus alaus gamintojų įtaka sprendimų priėmėjams, o gal valdančiųjų noras „pamaloninti" savo elektoratą? O gal abi priežastys puikiai sutampa, po garsiais alkoholio mažinimo šūkiais paliekant užmarštyje ne tik pačius geriančiuosius, bet, svarbiausia, jų šeimų narius. Tik nesistebėkime, kodėl nemažėja pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kitas socialines problemas, nekintantį gyvenimo būdą, į jį įtraukiamus vaikus, kurie mato ribotas perspektyvas.

Visuomenė laukia Seimo atsakingų sprendimų, nes didelės taros („bambalių"), kitų neprasmingų pakuočių, kaip grietinės ar jogurto indeliuose pakuojamų vienkartinių alkoholio ‚dozių' draudimai gali atnešti naudos visuomenei su viena sąlyga, kad sprendimus priimantieji išmoks veiksmus projektuoti į tikslinę auditoriją, nenumojant ranka į deramą pagalbą geriančiųjų šeimų nariams ir bendruomenėms.